Emocinė krizė – kaip danties skausmas: abu reikia gydyti

Emocinė krizė – kaip danties skausmas: abu reikia gydyti

Nuotaikų svyravimai arba nuotaikos neturėjimas, apatija, sutrikęs miegas, nevalgymas arba valgymas be perstojo, sunkumas laikytis higienos, nuolat besisukančios mintys apie tam tikrus gyvenimo įvykius ar net mintys apie nenorą gyventi – keli iš požymių, jog žmogus gali išgyventi emocinę krizę.

„Asmens sveikatos klinikos“ medicinos psichologė Laura Viškelytė sako, kad pastebėjus nors vieną iš simptomų rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Lygiai tai pat, kaip suskaudus dantį einama pas dantistą pasitikrinti, nes laukimas gali tik pabloginti situaciją, o tuomet jau gali reikėti rimtesnės ir ilgesnės pagalbos.

„Emocinė krizė yra žmogaus reakcija arba atsakas į tam tikrus gyvenimo įvykius – tiek išorinius, tiek vidinius. Išorinės emocinės krizės priežastys gali būti skyrybos, netektis, ligos atsiradimas, prasti santykiai šeimoje. Vidinės – nežinojimas, ko nori iš gyvenimo, nepasitikėjimas savimi, didelis savikritiškumas, perfekcionizmas ir kitos. Kartais žmogus gali net sąmoningai nesuvokti šių priežasčių, tačiau atsiranda aukščiau minėtų simptomų. Dėl to gali pasikeisti mūsų santykiai, būti sunkiau atlikti darbus, kasdienę veiklą. Kadangi visi mes esame skirtingi, tai atsakas ir jo stiprumas gali būti skirtingas“, – sako psichologė L. Viškelytė.

Didžiosios Britanijos Psichikos sveikatos fondo 2018 m. atlikto tyrimo (dalyvavo daugiau nei 4,5 tūkst. tiriamųjų) duomenimis, 74 proc. apklaustųjų nurodė, jog patyrę emocinę krizę nesugebėjo su ja susitvarkyti. Beveik pusė teigė dėl streso valgę per daug arba nesveikai, bene trečdalis – jog pradėjo vartoti alkoholį arba vartojo jo daugiau nei įprasta, 16 proc. prisipažino pradėję rūkyti arba ėmę rūkyti dažniau. Pusė apklaustųjų, kurie patyrė stresą, teigė jaučiantys ir depresijos simptomus, o 61 proc. – nerimo jausmą. Trečdalį iš nurodžiusiųjų tam tikru savo gyvenimo momentu jautus stresą buvo aplankę minčių ir apie savižudybę.

Medicinos psichologės L. Viškelytės teigimu, didžiulė problema, kad emocinę krizę išgyvenantys žmonės užuot kreipęsi į specialistus dažnai yra linkę rinktis greitai prieinamas „pagalbos“ priemones – alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas. „Jos padeda tam kartui užsimiršti ir atsipalaiduoti, tačiau pačio sunkumo neišsprendžia“, – konstatuoja psichologė.

Pasak L. Viškelytės, gydant emocinę krizę svarbus sergančiojo ir specialisto bendradarbiavimas: „Koks bus gydymas ir kiek jis truks, dažniausiai priklauso nuo individualių žmogaus simptomų, jų priežasties atsiradimo, poreikių  ir norų. Labai svarbu kartu su specialistu aptarti ir nusistatyti tikslus, uždavinius ir tinkamus kiekvienam tinkamus gydymo būdus. Pacientams gali būti taikomas farmakologinis gydymas, psichoterapija, individualus ar šeimos konsultavimas, grupinė terapija ir kiti būdai.“

„Asmens sveikatos klinikoje“ medicinos psichologė Laura Viškelytė nuo 2020 kovo 6 dienos teiks nemokamą pagalbą emocinę krizę išgyvenantiems žmonėms – vyks tiek individualios, tiek šeimų konsultacijos. Taip pat organizuojamos ir nemokamos psichologinės pagalbos grupės slaugantiesiems artimuosius. Pastarųjų tikslas – pailsėti, nors trumpam atsitraukti nuo ligos, su kažkuo pasidalinti neraminančiais prieštaringais jausmais. Daugiau informacijos ir registracija į nemokamas konsultacijas www.vppc.lt.

„Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „ Psichologinė pagalbos plėtra vietos bendruomenėje“  Nr. S-102, finansuojamą  Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis. “