Lapkričio mėnuo, tačiau vaiko adaptacijos darželyje procesas dar vyksta? Tai normalu, gali būti ir taip, tėvus ramina psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ Medicinos psichologė Karolina Kančiauskytė-Beigė. Pirmoji mažamečio vaiko adaptacija darželyje ar lopšelyje tobulu atveju trunka kelias savaites, dažniausiai – 1–3 mėnesio, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ir iki pusės metų. Ašaros atsisveikinant yra visiškai normalu ir „legalu“. Kaip ir faktas, kad adaptacija – tiek rutinos kaitos prasme, tiek ir emociniu lygmeniu – vyksta tiek vaikams, tiek ir jų tėvams. Kiekvienas vaikas, tėvai, situacija yra be galo skirtinga, tad nei universalių laiko rėmų, nei taisyklių, deja, nėra. Vis tik specialistė pateikia galimą adaptacijos planą ir konkrečių patarimų, kaip šį procesą palengvinti ar bent jau geriau suprasti ir priimti.
„Ką galbūt norėtųsi pabrėžti, kad turbūt, deja, nėra idealaus adaptacijos plano. Suprantama, kad labai sunku ir skaudu matyti verkiantį vaiką, tačiau labai natūralu, jog vaikas verkia, nenori eiti ar likti. Praktikoje dažnai pastebiu tokius du adaptacijos variantus. Pirmu atveju, vaikui nuo pat pradžių sunku atsiskirti, vaikas liūdi, verkia, nenori. Nuosekliai pratinant, ilginant laiką darželyje, vaikas palaipsniui adaptuojasi. Antru atveju vaikas pirmosiomis dienomis noriai ir be jokių sunkumų pasilieka darželyje, tyrinėja žaislus, atrodo, kad jam labai smagu, tačiau po kelių tokių „lengvų“ dienų ar savaitės staiga ima verkti, nebenorėti eiti, atsiskirti ar pan. Tuomet nuosekliai laikomės namų ir darželio rutinos ir, kaip ir pirmuoju atveju, adaptacija vyksta. Žinoma, gali būti ir dar daug kitokių adaptacijos kelių, juos ypač pakoreguoja netikėtos ligos, atostogos ar kiti įvykiai. Visi variantai yra labai natūralūs, vaiko ir jo tėvų jausmai adaptacijos metu – taip pat“, – paaiškina Karolina Kančiauskytė-Beigė.
Kitas svarbus momentas, specialistės teigimu, yra tai, kad mes klaidingai manome, jog adaptacija skirta tik vaikui. Deja, adaptacija vyksta visai šeimai. Tėvams taip pat iškyla įvairių jausmų, tarkim, tenka atsiskirti nuo mažylio ilgesniam laikui, pasikeičia rutina, tenka pradėti derinti jau iki tol buvusius aiškius dienos ar savaitės planus su nuvykimai į bei iš darželio, galbūt grįžtama į profesinius darbus. Su pokyčiais gali susidurti ir broliai bei seserys – vyresnieji gali imti jaustis atsakingi už jaunesniuosius toje pačioje mokymosi įstaigoje.
Svarbu pradėti dar iki darželio
Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. „Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė pataria, ką reikėtų daryti dar iki darželio.
Pasirengimo darželiui planas:
Sėkmingas adaptacijos procesas įmanomas
„Chaotiškas šeimos rytas namuose arba ugdymo įstaigos „papeikimas“ vaikui girdint gali suaugusiajam atrodyti kaip nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių vėliau kils nuostaba, kodėl vaikas nenori važiuoti į darželį. Taip apsunkinamas adaptacijos procesas. Ir atvirkščiai – tėvų ramybė ir nuoseklumas, pozityvus nuteikimas ir kai kurios kitos „smulkmenos“ gali iš esmės padėti tiek vaikui, tiek tėvams adaptacijos procese“, – paaiškina medicinos psichologė K. Kančiauskytė-Beigė.
„Taip“ ir „ne“ adaptacijos proceso metu:
Kas padeda adaptacijos metu? | Kas trukdo adaptacijos procesui? |
Nuoseklus laiko darželyje didinimas ir nuoseklus darželio lankymas. | Atostogos ar kitos ilgesnės nelankymo pertraukos adaptacijos metu. Rekomenduojama bent pirmus 3 mėnesius susilaikyti nuo atostogų ar kitų ilgų pertraukų (ligos atvejai, žinoma, išimtis). |
Trumpas, pozityvus ir struktūruotas atsisveikinimas prie durų. | Ilgi ir emocionalūs atsisveikinimai prie durų, pavyzdžiui. kai jau sakome „ate“, bet atsisveikinę vėl puolame vienas kitam glėbį, ir tai vis kartojasi. |
Komunikacija ir bendradarbiavimas su vaiko grupės auklėtoja. Kuo daugiau žinote Jūs bei su vaiku dirbantys suaugusieji, tuo geriau galima atliepti vaiko poreikius, jaustis ramiems. Taip pat dažniausiai įstaigos turi psichologą, į kurį galima kreiptis norint pasitarti dėl individualaus atvejo. | Nepasitikėjimas darželio grupėje dirbančiais suaugusiaisiais. |
Pačių tėvų ramybė. Labai natūralu, kad viduje galite išgyventi puokštę įvairiausių jausmų, tačiau jūsų ramybė padeda nurimti ir vaikui. | Liūdesio, nerimo bei panašių emocijų demonstravimas vaikui taip pat kelia nerimą, nesaugumo jausmą. |
Pozityvus požiūris ir atsiliepimai apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą garsiai tai išsakant vaikui, pavyzdžiui: „Šiandien sužinosi daug įvairių įdomių dalykų! Oho, girdėjau, kad šiandien piešite pirštais! Po savaitgalio Tavęs labai pasiilgo kiti vaikai ir auklėtoja!“ | Negatyvus požiūris ir atsiliepimai apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą, vaikui girdint, pavyzdžiui: „Man nepatinka…“, „Čia negerai..“, „Aš nepasitikiu…“. Jūs turite teisę išsakyti šiuos dalykus atsakingiems asmenims ugdymo įstaigoje, tačiau svarbu, kad to negirdėtų Jūsų vaikas, nes tėvų matymą perima ir vaikas, o negatyvus požiūris gali kelti sunkumų adaptuojantis, gali stiprinti nenorą eiti į darželį. |
Rami, struktūruota dienos pradžia ir daug kokybiško dėmesio bei žaidimų vakarais. Natūralu, kad ypač adaptacijos pradžioje vaikas gali tarsi dar labiau norėti savo tėvų dėmesio, „prilipti“. Taip vaikas kompensuoja buvimo laiką su tėvais, nes vaiko tėvai – jam svarbiausi žmonės pasaulyje. | Chaotiška ryto rutina, vaiko skubinimas ruoštis gali kelti stiprią frustraciją vaikui, tad jam gali būti sudėtingiau atsiskirti nuo tėvų prie durų ir žengti į darželį. |
Suplanuoti kitus vaiko pokyčius anksčiau arba vėliau darželio adaptacijos. Tarkim, pradėti atsisakyti sauskelnių prieš pradedant darželį (ir į darželį jau žengti be sauskelnių) arba įvykus adaptacijai darželyje (jeigu kalbame apie mažesnio amžiaus vaiką lopšelyje). | Iškart keisti daug dalykų: pradėjus lankyti darželį imti atsisakyti sauskelnių, persikelti miegoti į atskirą kambarį ir pan. Tai „sugriauna“ daug pažįstamos tvarkos ir sukelia nesaugumo jausmą, kuris pasireiškia liūdesiu, pykčiu, nerimu. |
„Kartais adaptacija darželyje sutampa su kitais svarbiais pokyčiais ar įvykiais vaiko gyvenime, net jeigu ir rekomenduojama jų vengti: persikraustymu, brolio ar sesės gimimu, tėvų skyrybomis ir panašiai. Net tokie pokyčiai kaip atpratinimas nuo sauskelnių ar žinduko, nustojimas vaiką maitinti krūtimi, vaikui taip pat yra svarbūs pokyčiai. Jeigu vienu metu yra pernelyg daug pokyčių, galime susidurti su stipresnėmis vaiko emocijomis, labiau iššūkį keliančiu elgesiu, miego sunkumais ar kt. Per daug pokyčių sukelia nepastovumą, neaiškumą, o tai kelia vaikui nesaugumo jausmą, kas pasireiškia liūdesiu, pykčiu. Visa tai, žinoma, sunkina adaptaciją. Rekomenduojama yra, kad darželio adaptacija kuo mažiau vyktu drauge su kitais pokyčiais, kiek tai yra įmanoma. Kitus pokyčius būtų svarbu suplanuoti iki darželio arba jau įvykus adaptacijai darželyje“, – aiškina „Asmens sveikatos klinikos“ medicinos psichologė.
Vienas svarbiausių dalykų – konstruktyvus atsisveikinimas
Atsisveikinimas – tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Tiek tėvai, tiek vaikai šiame momente gali išgyventi „puokštę“ įvairiausių emocijų. Pasak „Asmens sveikatos klinikoje“ tėvus ir vaikus konsultuojančios K. Kančiauskytės-Beigės, konstruktyvus atsisveikinimas, vienas esminių sėkmingos adaptacijos elementų.
Koks turėtų būti atsisveikinimas prie durų?
Kitas svarbus momentas – pažadų laikymasis
„Asmens sveikatos klinikos“ specialistės teigimu, vaikams gerokai jautresnis nei suaugusiems yra tėvų duotų pažadų laikymasis, ypač tokiu jautriu jiems metu, kai adaptuojamasi darželyje: jog vaikai tikrai bus pasiimami iš darželio ir tuo metu, kai buvo sutarta.
Kaip ir kada pasiimti?
Kartais gali prireikti ir specialistų pagalbos
„Pilnai įvykusi adaptacija laikoma tokia, kai vaikas jau gali ramiai atsiskirti nuo mamos ar tėčio, yra užmezgęs ryšį su bent vienu suaugusiuoju darželio grupėje, gali ramiai dalyvauti veiklose (nebekyla liūdesys, tėvų ilgesys), yra perpratęs ir priėmęs dienos rutiną, žino, kokios taisyklės ir lūkesčiai yra darželyje. Adaptacijos laiką dažniausiai ilgina tai, kad pradėję lankyti vaikai dažnai suserga, o atėjus vėl, įvyksta ligos atkrytis. Adaptaciją ištęsia ir atostogos, kiti išvykimai. Labai svarbu adaptacijos metu suteikti vaikui daug kokybiško dėmesio, laiko kartu, empatiškai priimti jo išgyvenimus. Labai natūralu, jeigu namuose vaikas adaptacijos metu yra irzlesnis, piktesnis, prasčiau miega. Dažniausiai tai kyla dėl daugybės išgyvenimų darželyje, o emocijas vaikas „išleidžia“ ten, kur jaučiasi saugiausiai – namuose“, – paaiškina psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ Medicinos psichologė Karolina Kančiauskytė-Beigė.
Specialistės teigimu, kai kuriais atvejais gali prireikti ir specialisto konsultacijų. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos, ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos. Pokalbis su specialistu gali „įnešti“ aiškumo, nusiraminimo, naujų idėjų ir būdų, taip pat tai gali būti ir svarbi pradžia tolimesnių sunkumų intervencijai.