Pagalba šeimai

Pagalba šeimai

Į psichologus kreipiasi daugybė šeimų ar jose gyvenančių žmonių. Turintys mokslų daktaro laipsnį ir firmų vadovai. Griežtos mokytojos, vadybininkės, teisininkės. Ir ateina jie dėl to paties – nesklandumų šeimoje, pasakoja Asmens sveikatos klinikos specialistai. Kartais dėl vos apčiuopiamų, ką tik prasidėjusių ginčų, kartais, – dėl metų metais namuose tvyrančios nesantaikos ar nesupratimo.

Apie šeimų problemas galima kalbėti tiek, kad neužtektų net ir labai storos knygos joms aptarti. Todėl kalbėsiu tik apie patį pirmą slenkstį, kuris išdygsta besikuriančios šeimos  – tai yra dviejų žmonių sąjungos pradžioje. Pirma užduotis šeimai, – kai atskiri žmonės turi sudaryti vadinamąją diadą – dviejų žmonių sąjungą. Kai du žmonės pradeda gyventi kartu, jiems tenka ne šiaip sau pasidalinti keliolika kvadratinių metrų plotą ar sutarti, kuris virs valgyti. Porai tenka daug didingesnė užduotis – sukurti santykius arba, – tęsti prieš pradedant gyventi kartu buvusį, tačiau tarsi į kitą lygmenį perėjusį bendravimą. Ir nors daugelis prieš susituokiant kartu gyvenančių porų mano, kad antspaudas pase jų santykių nepakeis, praktika rodo, kad pokyčių būna. Tik jie nėra išoriniai, greičiau vidiniai: keičiasi partnerių nuostatos vienas kito atžvilgiu, atsakomybė. „Pirmasis slenkstis“ pavojingas tuo, kad tai pirmas kartas, kai iš tiesų pamatoma, kad dalis dviejų žmonių nuostatų, vertybių ar lūkesčių nesutampa. O gal net prieštarauja vienos kitoms.

Nejaugi kadaise buvusios pavyzdinės poros santykius gali sudrumsti taip mėgiamos šeimos simboliu vaizduoti šlepetės ar chalatas, sakysite Jūs. Ir atsakymas yra, – taip, gali. Tiesa, ne šlepetės bus kaltos, o skirtingas sutuoktinių požiūris į jas. Pavyzdžiui, jei moters šeimoje mama po namus vaikščiojo apsiavusi bateliais, visuomet pasitempusi, o vyro namuose šeimynykščiai dėvėjo chalatus ar treningines kelnes ir šlepetes,  – iš tiesų gali kilti konfliktų. Kai toks vyras namuose randa pasipuošusią žmoną, jis gali pagalvoti „aha, ji turbūt norėtų kažkur pasilinksminti“ ir nusivesti ją į klubą ar pas draugus. O žmona tuo metu gali pergyventi, nes galvoja, kad mylimasis nenori pasilikti su ja dviese. Atvirkštinė tokios poros situacija – susirgusi žmona yra priversta dėvėti chalatą ar šiltą megztinį. Matydamas „įprastą“ vaizdą, vyras jaučiasi gerai, grožisi žmona, o ji nereaguoja, nes jaučiasi nejaukiai „prastai“ atrodydama. Šiuo atveju vyrui gali pasirodyti, kad žmona jo paprasčiausiai nebemyli. Taigi, šlepetės gali būti tarsi žmogaus vidinių nuostatų, lūkesčių atspindys.

Pagrindinis vaistas, kad tokių nesusipratimų šeimoje nebūtų, – kalbėjimas. Gaila, bet žmonės dažniausiai vengia atvirai kalbėtis tarpusavyje ir iš to vystosi dar viena ypatybė – jie nustoja girdėti vienas kitą. Neretai šeimos, kurias mes konsultuojame, pripažįsta, kad taip ir yra – ginčydamiesi jie gali kalbėti, šaukti ar net tylėti galvodami apie tą patį, tačiau jie tarsi nustoja girdėję, ką sako partneris. Kai jiems pagaliau pavyksta išmokti išgirsti kitą, sutuoktiniai dažniausiai labai nustemba. Deja, būna tokių šeimų, kur žmonės jau seniai gyvena kartu tik formaliai, o iš tikrųjų jie abu kankinasi, jiems yra sunku kartu būti, o būti atskirai jie lyg ir neatranda galimybės ar jėgų. Mūsų, psichologų – psichoterapeutų tikslas nėra būtinai išskirti, ar būtinai išlaikyti atėjusią konsultuotis šeimą. Pirmiausiai bandome išsiaiškinti, kokie iš tikrųjų yra žmonių poreikiai, kas vyksta tarp jų, ir ar įmanoma tai kažkaip koreguoti.

Ir nors ateidami į šeimą, žmonės „atsineša“ savo šeimos, kurioje jie augo bruožus ar detales, poros gyvenimas priklauso nuo to, ar jie išmoksta kartu kurti savo diadą. Jei poroje abu kuria santykius, jei leidžia sau ir partneriui vystytis, „apsišlifuoja“ kampus, manau, gimsta nauji, o ne kažkieno jau turėti santykiai ir abu žmonės gali išties gerai kartu jaustis. O mes, specialistai, džiaugiamės, jei galime padėti porai kartu peržengti šį pirmąjį šeimos gyvenimo slenkstį.